Atleidimas nuo mokesčių administratoriaus paskirtų mokesčių baudų bei priskaičiuotų delspinigių
Kiekvienas asmuo, jeigu teisės aktai jam numato prievolę mokėti atitinkamus mokesčius, privalo šias mokestines pareigas vykdyti tinkamai ir laiku. Mokesčių administravimo sistemoje yra sukurtas ir veikia teisinis mechanizmas, kurio tikslas sankcijų ir mokestinių prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių pagalba nustatyti maksimalų ir efektyvų visų mokestinių prievolių vykdymą.
Jeigu mokesčių mokėtojas neapskaičiavo ar netinkamai apskaičiavo mokesčius, nepagrįstai sumažino mokesčio tarifą ar nedeklaravo priklausančių deklaruoti mokesčių, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsniu, jam yra skiriama bauda. Nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, mokesčių mokėtojas privalo sumokėti trūkstamą mokesčio sumą bei jam paskirtą nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio baudą. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Jeigu mokesčių mokėtojas laiku nesumoka arba sumoka pavėluotai jam privalomus mokėti mokesčius, taip pat pagal mokesčių mokėtojo prašymą jam nepagrįstai grąžinus (įskaičius) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos), už mokesčio nesumokėjimo (nepagrįstos permokos grąžinimo) laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Pažymėtina, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą paskirtą baudą delspinigiai nesiskaičiuoja, šiuo atveju galioja taisyklė, kad sankcijos nuo sankcijų nėra taikomos. Bendruoju atveju delspinigiai skaičiuojasi 180 dienų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad delspinigių skaičiavimo pradžios data siejama su teisės priverstinai išieškoti nesumokėtą mokestį (nuo kurio skaičiuojasi delspinigiai) atsiradimo momentu. Be to, jeigu yra atliekamas mokestinis patikrinimas ir jo metu yra nustatomi mokesčių įstatymo pažeidimai, tai delspinigiai skaičiuojasi ir už laikotarpį nuo pažeidimo padarymo iki patikrinimo akto įforminimo dokumento surašymo datos. Taip pat vertėtų įsidomėti ir tai, kad tuo atveju, kai vyksta mokestinis ginčas ir jam pasibaigus lieka galioti mokesčių administratoriaus atitinkamas sprendimas, delspinigiai bus paskaičiuoti ir už visą mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį.
Kaip matome iš pateiktų aprašymų, vykdant ūkinę-komercinę veiklą, praktikoje gali susidaryti situacija, kai ūkio subjektui bus paskirta bauda ar priskaičiuotos atitinkamos delspinigių sumos. Tačiau ne visais atvejais mokesčių mokėtojas tam tikrą mokesčių įstatymo pažeidimą padaro dėl savo kaltės arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti mokestinių prievolių. Esant tokiai situacijai, Mokesčių administravimo įstatymas numato galimybes atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir (ar) delspinigių sumokėjimo.
Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimus dėl atleidimo nuo baudų ir (ar) delspinigių sumokėjimo žemiau aptariamais atvejais, pačio mokesčio apskaičiavimo pagrindimo klausimas nenagrinėjamas, prezumuojant, kad mokestis priskaičiuotas teisingai. Jeigu kyla klausimas dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo ir teisės aktai tuo momentu leidžia pradėti mokestinį ginčą ar kitu būdu spręsti mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo klausimą, pirmiausia turi būti išnagrinėtas ir išspręstas būtent šis neaiškumas. Panaikinus mokestį, taip pat turės būti anuliuotos ir mokesčių administratoriaus dėl panaikinto mokesčio nesumokėjimo skirtos baudos ir (ar) nuo to mokesčio priskaičiuoti delspinigiai. Tokiu atveju nėra sprendžiama apie atleidimą nuo baudų ir (ar) delspinigių, šios sumos tiesiog anuliuojamos.
Atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindai ir sąlygos
Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas įstatymines nuostatas dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudų ir delspinigių, numatė šios galimybės realizavimo pagrindus bei sąlygas, kai kurie pagrindai taikomi tiek atleidžiant nuo baudų, tiek nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, tačiau skiriasi tam tikros šios teisės normos įgyvendinimo sąlygos, todėl aptarsiu šį klausimą detaliau.
Atleidimo nuo baudų santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnis, kuris numato pagrindus, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo baudos sumokėjimo, o būtent:
1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;
Jeigu yra padarytas mokesčio įstatymo pažeidimas ir atsirado mokesčio nepriemoka, yra įstatyminis pagrindas skirti mokėtojui mokesčių baudą. Nors pažeidimo faktas yra neginčijamas, tačiau tai galėjo įvykti ne dėl mokesčių mokėtojo kaltės. Esant teisės aktų prieštaravimams, mokesčių mokėtojas negali tinkamai įvykdyti prieštaraujančių teisės normų ir bet kuris veiksmas šioje situacijoje yra pagrindas mokestinių sankcijų taikymui. Tokios ir analogiškos situacijos, kai nėra mokesčio mokėtojo kaltės dėl padaryto mokesčio įstatymo pažeidimo, gali būti vertinamos, kaip prielaidos atleisti nuo atsakomybės – atleisti nuo baudos mokėjimo.
2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;
Šis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio punktas nustato pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudos, kai dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nėra sumokamas ar tinkamai apskaičiuojamas mokestis. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas negalėjo pasielgti kitaip ir nepažeisti mokesčių įstatymo, nes jam sutrukdė aplinkybės, kurias jis nenumatė ir negalėjo (o tai reiškia neprivalėjo) numatyti, bet kurios įtakojo mokesčių mokėtojo galimybes tinkamai įgyvendinti savo mokestines prievoles. Parastai tai būna force majeure aplinkybės, t. y. nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo nuo baudos (delspinigių) pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti.
Taip pat pažymėtina, kad šio punkto nuostatos nebus taikomos tais atvejais, kai mokesčių įstatymų pažeidimai buvo susiję su mokesčių mokėtojo finansiniais sunkumais, negalėjimu padengti kreditorinių įsipareigojimų, darbuotojų nekompetencija ar kitais jų veiksmais ar neveikimu.
3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;
Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tam tikrų sankcijų taikymą už mokesčių įstatymo pažeidimus, atsakomybės klausimą sieja ne tik su pažeidimo, bet ir žalos atsiradimo biudžetui faktu. Žala biudžetui suprantama kaip valstybės negautos mokestinės pajamos - laiku nesumokėti į biudžetą privalomi mokėti mokesčiai bei su jais susijusios sumos. Tarkim mokesčių mokėtojas nepateikė kokio nors mokesčio nulinės deklaracijos. Pagal teisės aktus deklaracijų teikimo tvarka griežtai reglamentuota ir mokesčių mokėtojas privalo nustatytais terminais teikti nustatytos formos tinkamai užpildytas deklaracijas. Šiuo atveju nors ir padarytas pažeidimas, tačiau žalos biudžetui neatsirado, mokėtojas nedeklaravo sumų, dėl kurių negalėjo atsirasti mokestinė skola(pažymėtina, kad už deklaracijų nepateikimą taikytina administracinė atsakomybė). Galima situacija, kai mokesčių mokėtojas deklaruoja didesnes sumas ir jų nesumoka, tačiau vėliau paaiškėja, kad mokėtinos sumos turi būti mažesnės nei deklaruotos. Tokio pobūdžio situacijos yra pagrindas nagrinėti klausimą dėl atleidimo nuo baudos sumokėjimo.
4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį - mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
Šis įstatymo punktas gali būti taikomas, jeigu mokesčių mokėtojas neaiškias įstatymo nuostatas taikė prisilaikydamas neteisingo mokesčių administratoriaus paaiškinimo. Paaiškinimo sąvoka šioje situacijoje pagal neseniai pasikeitusias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, suprantama pakankamai plačiai, tai ir mokesčių įstatymų apibendrinti komentarai, tai raštu pateikti tam tikros situacijos vertinimai, konsultacijos žodžiu, atsakymai į klausimus telefonu (jeigu pokalbis yra įrašytas ir yra pakankamai duomenų identifikuoti skambinusį mokesčių mokėtoją).
Tačiau net ir esant šiems pagrindams ir turint objektyvius įrodymus dėl jų taikymo galimumo, atleisti nuo baudos galima tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas sumoka mokestį, susijusį su paskirta bauda (mokestis yra įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas Mokesčių administravimo Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Atleidimo nuo delspinigių pagrindai ir sąlygos
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, kai :
1) yra aukščiau aptarti atleidimo nuo baudų sumokėjimo pagrindai;
Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje išdėstyti baudų atleidimo pagrindai suprantami analogiškai ir taikomi taip pat sprendžiant ir atleidimo nuo delspinigių klausimus.
2) taip pat tais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims.
Mokestinę nepriemoką (šiuo atveju delspinigius) priverstinai išieškoti netikslinga dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
Skirtingai nuo reikalavimo sumokėti mokestį, kai norima atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudos, Mokesčių administravimo įstatymas nereikalauja sumokėti (įskaityti, išieškoti) šių sumų, kai nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių, todėl, net ir esant mokesčio nepriemokai, mokesčių administratorius gali priimti sprendimą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių sumokėjimo.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kol nesuėjo 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (tai yra laikotarpiui, per kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai), delspinigių sumos dydis gali keistis, tuo labiau, kad nėra reikalavimo sumokėti patį mokestį (jo nesumokėjus delspinigiai turi būti skaičiuojami toliau). Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tiek nuo skaičiuojamų, tiek nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. Tačiau pažymėtina, kad atleidžiant nuo delspinigių yra fiksuojama jų konkreti suma tam tikrai datai ir jeigu dar nesuėjo terminas, per kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai ir nėra sumokėtas pats mokestis, net ir atleidus mokesčių mokėtoją nuo tam tikros delspinigių sumos, delspinigiai gali būti skaičiuojami toliau teisės aktų nustatyta tvarka.
Kiekvienas asmuo, jeigu teisės aktai jam numato prievolę mokėti atitinkamus mokesčius, privalo šias mokestines pareigas vykdyti tinkamai ir laiku. Mokesčių administravimo sistemoje yra sukurtas ir veikia teisinis mechanizmas, kurio tikslas sankcijų ir mokestinių prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių pagalba nustatyti maksimalų ir efektyvų visų mokestinių prievolių vykdymą.
Jeigu mokesčių mokėtojas neapskaičiavo ar netinkamai apskaičiavo mokesčius, nepagrįstai sumažino mokesčio tarifą ar nedeklaravo priklausančių deklaruoti mokesčių, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsniu, jam yra skiriama bauda. Nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, mokesčių mokėtojas privalo sumokėti trūkstamą mokesčio sumą bei jam paskirtą nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio baudą. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Jeigu mokesčių mokėtojas laiku nesumoka arba sumoka pavėluotai jam privalomus mokėti mokesčius, taip pat pagal mokesčių mokėtojo prašymą jam nepagrįstai grąžinus (įskaičius) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos), už mokesčio nesumokėjimo (nepagrįstos permokos grąžinimo) laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Pažymėtina, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą paskirtą baudą delspinigiai nesiskaičiuoja, šiuo atveju galioja taisyklė, kad sankcijos nuo sankcijų nėra taikomos. Bendruoju atveju delspinigiai skaičiuojasi 180 dienų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad delspinigių skaičiavimo pradžios data siejama su teisės priverstinai išieškoti nesumokėtą mokestį (nuo kurio skaičiuojasi delspinigiai) atsiradimo momentu. Be to, jeigu yra atliekamas mokestinis patikrinimas ir jo metu yra nustatomi mokesčių įstatymo pažeidimai, tai delspinigiai skaičiuojasi ir už laikotarpį nuo pažeidimo padarymo iki patikrinimo akto įforminimo dokumento surašymo datos. Taip pat vertėtų įsidomėti ir tai, kad tuo atveju, kai vyksta mokestinis ginčas ir jam pasibaigus lieka galioti mokesčių administratoriaus atitinkamas sprendimas, delspinigiai bus paskaičiuoti ir už visą mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį.
Kaip matome iš pateiktų aprašymų, vykdant ūkinę-komercinę veiklą, praktikoje gali susidaryti situacija, kai ūkio subjektui bus paskirta bauda ar priskaičiuotos atitinkamos delspinigių sumos. Tačiau ne visais atvejais mokesčių mokėtojas tam tikrą mokesčių įstatymo pažeidimą padaro dėl savo kaltės arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti mokestinių prievolių. Esant tokiai situacijai, Mokesčių administravimo įstatymas numato galimybes atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir (ar) delspinigių sumokėjimo.
Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimus dėl atleidimo nuo baudų ir (ar) delspinigių sumokėjimo žemiau aptariamais atvejais, pačio mokesčio apskaičiavimo pagrindimo klausimas nenagrinėjamas, prezumuojant, kad mokestis priskaičiuotas teisingai. Jeigu kyla klausimas dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo ir teisės aktai tuo momentu leidžia pradėti mokestinį ginčą ar kitu būdu spręsti mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo klausimą, pirmiausia turi būti išnagrinėtas ir išspręstas būtent šis neaiškumas. Panaikinus mokestį, taip pat turės būti anuliuotos ir mokesčių administratoriaus dėl panaikinto mokesčio nesumokėjimo skirtos baudos ir (ar) nuo to mokesčio priskaičiuoti delspinigiai. Tokiu atveju nėra sprendžiama apie atleidimą nuo baudų ir (ar) delspinigių, šios sumos tiesiog anuliuojamos.
Atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindai ir sąlygos
Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas įstatymines nuostatas dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudų ir delspinigių, numatė šios galimybės realizavimo pagrindus bei sąlygas, kai kurie pagrindai taikomi tiek atleidžiant nuo baudų, tiek nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, tačiau skiriasi tam tikros šios teisės normos įgyvendinimo sąlygos, todėl aptarsiu šį klausimą detaliau.
Atleidimo nuo baudų santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnis, kuris numato pagrindus, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo baudos sumokėjimo, o būtent:
1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;
Jeigu yra padarytas mokesčio įstatymo pažeidimas ir atsirado mokesčio nepriemoka, yra įstatyminis pagrindas skirti mokėtojui mokesčių baudą. Nors pažeidimo faktas yra neginčijamas, tačiau tai galėjo įvykti ne dėl mokesčių mokėtojo kaltės. Esant teisės aktų prieštaravimams, mokesčių mokėtojas negali tinkamai įvykdyti prieštaraujančių teisės normų ir bet kuris veiksmas šioje situacijoje yra pagrindas mokestinių sankcijų taikymui. Tokios ir analogiškos situacijos, kai nėra mokesčio mokėtojo kaltės dėl padaryto mokesčio įstatymo pažeidimo, gali būti vertinamos, kaip prielaidos atleisti nuo atsakomybės – atleisti nuo baudos mokėjimo.
2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;
Šis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio punktas nustato pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudos, kai dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nėra sumokamas ar tinkamai apskaičiuojamas mokestis. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas negalėjo pasielgti kitaip ir nepažeisti mokesčių įstatymo, nes jam sutrukdė aplinkybės, kurias jis nenumatė ir negalėjo (o tai reiškia neprivalėjo) numatyti, bet kurios įtakojo mokesčių mokėtojo galimybes tinkamai įgyvendinti savo mokestines prievoles. Parastai tai būna force majeure aplinkybės, t. y. nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo nuo baudos (delspinigių) pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti.
Taip pat pažymėtina, kad šio punkto nuostatos nebus taikomos tais atvejais, kai mokesčių įstatymų pažeidimai buvo susiję su mokesčių mokėtojo finansiniais sunkumais, negalėjimu padengti kreditorinių įsipareigojimų, darbuotojų nekompetencija ar kitais jų veiksmais ar neveikimu.
3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;
Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tam tikrų sankcijų taikymą už mokesčių įstatymo pažeidimus, atsakomybės klausimą sieja ne tik su pažeidimo, bet ir žalos atsiradimo biudžetui faktu. Žala biudžetui suprantama kaip valstybės negautos mokestinės pajamos - laiku nesumokėti į biudžetą privalomi mokėti mokesčiai bei su jais susijusios sumos. Tarkim mokesčių mokėtojas nepateikė kokio nors mokesčio nulinės deklaracijos. Pagal teisės aktus deklaracijų teikimo tvarka griežtai reglamentuota ir mokesčių mokėtojas privalo nustatytais terminais teikti nustatytos formos tinkamai užpildytas deklaracijas. Šiuo atveju nors ir padarytas pažeidimas, tačiau žalos biudžetui neatsirado, mokėtojas nedeklaravo sumų, dėl kurių negalėjo atsirasti mokestinė skola(pažymėtina, kad už deklaracijų nepateikimą taikytina administracinė atsakomybė). Galima situacija, kai mokesčių mokėtojas deklaruoja didesnes sumas ir jų nesumoka, tačiau vėliau paaiškėja, kad mokėtinos sumos turi būti mažesnės nei deklaruotos. Tokio pobūdžio situacijos yra pagrindas nagrinėti klausimą dėl atleidimo nuo baudos sumokėjimo.
4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį - mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
Šis įstatymo punktas gali būti taikomas, jeigu mokesčių mokėtojas neaiškias įstatymo nuostatas taikė prisilaikydamas neteisingo mokesčių administratoriaus paaiškinimo. Paaiškinimo sąvoka šioje situacijoje pagal neseniai pasikeitusias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, suprantama pakankamai plačiai, tai ir mokesčių įstatymų apibendrinti komentarai, tai raštu pateikti tam tikros situacijos vertinimai, konsultacijos žodžiu, atsakymai į klausimus telefonu (jeigu pokalbis yra įrašytas ir yra pakankamai duomenų identifikuoti skambinusį mokesčių mokėtoją).
Tačiau net ir esant šiems pagrindams ir turint objektyvius įrodymus dėl jų taikymo galimumo, atleisti nuo baudos galima tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas sumoka mokestį, susijusį su paskirta bauda (mokestis yra įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas Mokesčių administravimo Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Atleidimo nuo delspinigių pagrindai ir sąlygos
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, kai :
1) yra aukščiau aptarti atleidimo nuo baudų sumokėjimo pagrindai;
Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje išdėstyti baudų atleidimo pagrindai suprantami analogiškai ir taikomi taip pat sprendžiant ir atleidimo nuo delspinigių klausimus.
2) taip pat tais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims.
Mokestinę nepriemoką (šiuo atveju delspinigius) priverstinai išieškoti netikslinga dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
Skirtingai nuo reikalavimo sumokėti mokestį, kai norima atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudos, Mokesčių administravimo įstatymas nereikalauja sumokėti (įskaityti, išieškoti) šių sumų, kai nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių, todėl, net ir esant mokesčio nepriemokai, mokesčių administratorius gali priimti sprendimą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių sumokėjimo.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kol nesuėjo 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (tai yra laikotarpiui, per kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai), delspinigių sumos dydis gali keistis, tuo labiau, kad nėra reikalavimo sumokėti patį mokestį (jo nesumokėjus delspinigiai turi būti skaičiuojami toliau). Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tiek nuo skaičiuojamų, tiek nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. Tačiau pažymėtina, kad atleidžiant nuo delspinigių yra fiksuojama jų konkreti suma tam tikrai datai ir jeigu dar nesuėjo terminas, per kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai ir nėra sumokėtas pats mokestis, net ir atleidus mokesčių mokėtoją nuo tam tikros delspinigių sumos, delspinigiai gali būti skaičiuojami toliau teisės aktų nustatyta tvarka.
Advokatė
Jolanta Voroneckienė
Savaitraštis "Buhalterija" 2007 m., Nr. 40 (151)
