Mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo ir grąžinimo ypatumai
Dažnas mokesčių mokėtojas susiduria su situacija, kai vykdant mokestines prievoles, biudžete atsiranda per daug ar per klaidą jo sumokėtų mokesčių, o būtent - mokesčio permoka, kuri pagal Mokesčių administravimo įstatymą suprantama, kaip sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčių skirtumas, kurį mokesčių mokėtojas taip pat turi teisę susigrąžinti, gali susidaryti nustatyta tvarka pildant deklaracijas ir apskaičiuojant gautinas ir mokėtinas mokesčio (pvz. pridėtinės vertės mokesčio) sumas. Akivaizdu, kad kiekvienas ūkio subjektas yra suinteresuotas kuo greičiau grąžinti permokėtas sumas ir jomis disponuoti savo nuožiūra. Tačiau mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimas nėra labai paprasta ir greita procedūra, mokesčių administratorius privalo atlikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus veiksmus, kurių bendras taisykles bei ypatumus aptarsime detaliau.
Visų pirmą, mokesčių grąžinimo procedūra yra betarpiškai susijusi su mokesčių permokos įskaitymu. Pagrindinis principas yra toks – mokesčių permoka gali būti grąžinama tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas neturi mokestinių nepriemokų arba jas įskaičius lieka mokesčių mokėtojo permokėta ir jam grąžintina suma. Įsigaliojus paskutiniams Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams bei papildymams, atsirado papildomi reikalavimai nagrinėjamu klausimu. Šiuo metu mokesčių permoka gali būti grąžinama mokesčių mokėtojui ne tik įskaičius permokėtas sumas jo mokestinei nepriemokai padengti, bet ir padengus mokesčių mokėtojo skolas, susidariusias laiku negrąžinus mokėtinų sumų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai sugriežtina teisės normas, reglamentuojančias permokėtų sumų ar susidariusio skirtumo grąžinimo iš biudžeto teisinius santykius. Mokesčio permokos (skirtumo) sumų grąžinimas dar ne taip seniai buvo įmanomas tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka buvo įskaitytos mokestinės nepriemokos sumos, kurias administruoja mokesčių inspekcija. Vėliau šios nuostatos buvo papildytos ir permokos (skirtumo) grąžinimas mokesčių mokėtojui buvo vykdomas tik padengus ir visas jo skolas muitinėje. Dabartinės Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo nuostatos dar labiau praplečia mokesčių administratoriaus teises įskaitymo ir išieškomo srityje ir permokos (skirtumo) grąžinimą sieja su situacija, kai mokesčių mokėtojas neturi jokių skolų valstybės biudžetui, o būtent, permokėtų sumų ar susidariusio skirtumo grąžinimas leidžiamas tik neturint ir laiku negrąžintų skolų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija.
Dažni atvejai, kai mokesčių mokėtojai netiksliai apskaičiuoja savo mokestines prievoles ir sumoka didesnes, nei reikia, sumas į biudžetą su tikslu, kad permokėtos sumos bus įskaitytos ateityje atsirandančioms mokestinėms prievolėms padengti. Tačiau įsigaliojus minėtiems įstatymo pakeitimams, mokesčių mokėtojai turi atidžiau sekti savo mokestinių prievolių vykdymą, kadangi permokėtos sumos gali būti panaudotos ne tik mokestinių, bet ir kitų skolų valstybei įskaitymui. Šios nuostatos turi būti aktualios ir pridėtinės vertės mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo atvejais.
Tačiau ir įskaitant mokesčių permokas mokestinei nepriemokai padengti galioja tam tikros išimtys iš bendros taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant klausimą dėl permokos grąžinimo, mokesčių administratorius gali įskaitinėti tik mokestines prievoles, kurioms yra suėję jų mokėjimo terminai ir nustatytais terminais šios prievolės nebuvo įvykdytos, kitaip tariant atsiradusią mokestinę nepriemoką. Atliekant įskaitymo procedūrą, pirmiausia įskaitymas vyksta permokėto mokesčio ribose. Jeigu to mokesčio nepriemoka padengta, galima dengti ir kitus laiku nesumokėtus mokesčius. Svarbu paminėti ir tai, kad gali būti dengiamos ne tik mokesčio (mokesčių) skolos, bet ir kitų su mokesčiais susijusių sumų įsiskolinimai, tai gali būti ir delspinigių nepriemokos, ir baudų nepriemokos, ir palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį nepriemokos ir pan.
Pažymėtina, kad vykdant įskaitymus, mokesčių administratorius neturi teisės valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka dengti kitų mokesčių nepriemokas, taip pat yra draudžiama kitų mokesčių permokomis įskaityti valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokas.
Dar viena išlyga Mokesčių administravimo įstatyme numatyta gyventojų pajamų mokesčio įskaitymo procedūrai. Įstatymas numato, kad mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos sumos gali būti įskaitomos tik to mokesčio nepriemokai padengti, be to, toks įskaitymas galimas, jeigu jis nesusidarė dėl per daug išskaityto gyventojų pajamų mokesčio. Šiuo atveju gali būti dengiamos permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos, kurios buvo tinkamai išskaičiuotos iš mokesčių mokėtojo, tačiau sumokėta buvo daugiau, nei nustato teisės aktų nuostatos.
Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia atitinkamą prašymą mokesčių administratoriui, tokiu atveju gali būti įskaitomos ir mokesčių sumos, kurioms terminas sumokėti jas dar nesuėjo. Nesant tokio prašymo, ir įskaičius mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių nepriemokas, kurios gali būti įskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti dengiami įsiskolinimai muitinei. Atliekant įskaitymus muitinėje galioja ta pati taisyklė – iš pradžių dengiamos muitinėje administruojamų mokesčių ir su tuo susijusių sumų nepriemokos, po to gali būti tenkinami mokesčių mokėtojų prašymai įskaityti muitinėje administruojamus mokesčius, kuriems nesuėjo mokesčio sumokėjimo terminai.
Jeigu prašymas dėl permokos grąžinimo teikiamas muitinei, tai analogiškos aukščiau aptartos procedūros vyksta muitinėje, tik tokiu atveju pirmumo teisė priklauso muitinės administruojamiems mokesčiams bei jų nepriemokų įskaitymui.
Patikrinus, ar yra padengtos mokesčių administratorių (mokesčių inspekcijos ir muitinės) administruojamos mokesčių ir su jais susijusių sumų nepriemokos bei patenkinti mokesčių mokėtojų prašymai įskaityti.
Dažnas mokesčių mokėtojas susiduria su situacija, kai vykdant mokestines prievoles, biudžete atsiranda per daug ar per klaidą jo sumokėtų mokesčių, o būtent - mokesčio permoka, kuri pagal Mokesčių administravimo įstatymą suprantama, kaip sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčių skirtumas, kurį mokesčių mokėtojas taip pat turi teisę susigrąžinti, gali susidaryti nustatyta tvarka pildant deklaracijas ir apskaičiuojant gautinas ir mokėtinas mokesčio (pvz. pridėtinės vertės mokesčio) sumas. Akivaizdu, kad kiekvienas ūkio subjektas yra suinteresuotas kuo greičiau grąžinti permokėtas sumas ir jomis disponuoti savo nuožiūra. Tačiau mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimas nėra labai paprasta ir greita procedūra, mokesčių administratorius privalo atlikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus veiksmus, kurių bendras taisykles bei ypatumus aptarsime detaliau.
Visų pirmą, mokesčių grąžinimo procedūra yra betarpiškai susijusi su mokesčių permokos įskaitymu. Pagrindinis principas yra toks – mokesčių permoka gali būti grąžinama tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas neturi mokestinių nepriemokų arba jas įskaičius lieka mokesčių mokėtojo permokėta ir jam grąžintina suma. Įsigaliojus paskutiniams Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams bei papildymams, atsirado papildomi reikalavimai nagrinėjamu klausimu. Šiuo metu mokesčių permoka gali būti grąžinama mokesčių mokėtojui ne tik įskaičius permokėtas sumas jo mokestinei nepriemokai padengti, bet ir padengus mokesčių mokėtojo skolas, susidariusias laiku negrąžinus mokėtinų sumų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai sugriežtina teisės normas, reglamentuojančias permokėtų sumų ar susidariusio skirtumo grąžinimo iš biudžeto teisinius santykius. Mokesčio permokos (skirtumo) sumų grąžinimas dar ne taip seniai buvo įmanomas tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka buvo įskaitytos mokestinės nepriemokos sumos, kurias administruoja mokesčių inspekcija. Vėliau šios nuostatos buvo papildytos ir permokos (skirtumo) grąžinimas mokesčių mokėtojui buvo vykdomas tik padengus ir visas jo skolas muitinėje. Dabartinės Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo nuostatos dar labiau praplečia mokesčių administratoriaus teises įskaitymo ir išieškomo srityje ir permokos (skirtumo) grąžinimą sieja su situacija, kai mokesčių mokėtojas neturi jokių skolų valstybės biudžetui, o būtent, permokėtų sumų ar susidariusio skirtumo grąžinimas leidžiamas tik neturint ir laiku negrąžintų skolų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija.
Dažni atvejai, kai mokesčių mokėtojai netiksliai apskaičiuoja savo mokestines prievoles ir sumoka didesnes, nei reikia, sumas į biudžetą su tikslu, kad permokėtos sumos bus įskaitytos ateityje atsirandančioms mokestinėms prievolėms padengti. Tačiau įsigaliojus minėtiems įstatymo pakeitimams, mokesčių mokėtojai turi atidžiau sekti savo mokestinių prievolių vykdymą, kadangi permokėtos sumos gali būti panaudotos ne tik mokestinių, bet ir kitų skolų valstybei įskaitymui. Šios nuostatos turi būti aktualios ir pridėtinės vertės mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo atvejais.
Tačiau ir įskaitant mokesčių permokas mokestinei nepriemokai padengti galioja tam tikros išimtys iš bendros taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant klausimą dėl permokos grąžinimo, mokesčių administratorius gali įskaitinėti tik mokestines prievoles, kurioms yra suėję jų mokėjimo terminai ir nustatytais terminais šios prievolės nebuvo įvykdytos, kitaip tariant atsiradusią mokestinę nepriemoką. Atliekant įskaitymo procedūrą, pirmiausia įskaitymas vyksta permokėto mokesčio ribose. Jeigu to mokesčio nepriemoka padengta, galima dengti ir kitus laiku nesumokėtus mokesčius. Svarbu paminėti ir tai, kad gali būti dengiamos ne tik mokesčio (mokesčių) skolos, bet ir kitų su mokesčiais susijusių sumų įsiskolinimai, tai gali būti ir delspinigių nepriemokos, ir baudų nepriemokos, ir palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį nepriemokos ir pan.
Pažymėtina, kad vykdant įskaitymus, mokesčių administratorius neturi teisės valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka dengti kitų mokesčių nepriemokas, taip pat yra draudžiama kitų mokesčių permokomis įskaityti valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokas.
Dar viena išlyga Mokesčių administravimo įstatyme numatyta gyventojų pajamų mokesčio įskaitymo procedūrai. Įstatymas numato, kad mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos sumos gali būti įskaitomos tik to mokesčio nepriemokai padengti, be to, toks įskaitymas galimas, jeigu jis nesusidarė dėl per daug išskaityto gyventojų pajamų mokesčio. Šiuo atveju gali būti dengiamos permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos, kurios buvo tinkamai išskaičiuotos iš mokesčių mokėtojo, tačiau sumokėta buvo daugiau, nei nustato teisės aktų nuostatos.
Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia atitinkamą prašymą mokesčių administratoriui, tokiu atveju gali būti įskaitomos ir mokesčių sumos, kurioms terminas sumokėti jas dar nesuėjo. Nesant tokio prašymo, ir įskaičius mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių nepriemokas, kurios gali būti įskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti dengiami įsiskolinimai muitinei. Atliekant įskaitymus muitinėje galioja ta pati taisyklė – iš pradžių dengiamos muitinėje administruojamų mokesčių ir su tuo susijusių sumų nepriemokos, po to gali būti tenkinami mokesčių mokėtojų prašymai įskaityti muitinėje administruojamus mokesčius, kuriems nesuėjo mokesčio sumokėjimo terminai.
Jeigu prašymas dėl permokos grąžinimo teikiamas muitinei, tai analogiškos aukščiau aptartos procedūros vyksta muitinėje, tik tokiu atveju pirmumo teisė priklauso muitinės administruojamiems mokesčiams bei jų nepriemokų įskaitymui.
Patikrinus, ar yra padengtos mokesčių administratorių (mokesčių inspekcijos ir muitinės) administruojamos mokesčių ir su jais susijusių sumų nepriemokos bei patenkinti mokesčių mokėtojų prašymai įskaityti.
Advokatė
Jolanta Voroneckienė
Savaitraštis "Buhalterija" 2007 m., Nr. 46 (157)
