MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SENATIES TERMINAI – LEIDŽIA IR DRAUDŽIA

2007 m. liepos 19 d. įsigaliojo Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, kurie įtakos kiekvieno mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių vykdymą ir yra svarbūs vykdant ūkinę veiklą. Naujos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos iš vienos pusės palengvina mokestinių pareigų vykdymą, iš kitos pusės, kaip ir įprasta mokesčių įstatymuose, sugriežtina mokesčių administravimo procedūras bei jų atlikimą.

Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punkte įteisintos įsisenėjusios mokestinės nepriemokos (skolos) nurašymo normos, o būtent, laikoma, kad suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neįvykdyta mokestinė prievolė pripažįstama pasibaigusia. Pasibaigus mokestinei prievolei, laikoma, kad mokesčių mokėtojas jos neturi ir yra neskolingas biudžetui.

Galiojanti Mokesčių administravimo įstatymo redakcija, kaip ir galiojusios iki to, numato penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą, tai yra laikotarpį, per kurį mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę ne ginčo tvarka nurašyti mokestinę nepriemoką nuo mokesčių mokėtojų sąskaitos ar priimti sprendimą dėl išieškojimo iš turto ir atiduoti jį vykdyti antstoliui. Pasibaigus tokiam laikotarpiui, mokesčių inspekcija neturi teisės vykdyti išieškojimo, o pagal įsigaliojusius įstatymo pakeitimus ir pats mokesčių mokėtojas neturi pareigos mokėti šias mokestines sumas.

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino eigos, sustabdymo ir nutrakimo skaičiavimo pagrindai buvo nuolat keičiami. Šiuo metu senaties termino skaičiavimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 107 ir 108 straipsniai, pagal kuriuos yra sugriežtintos senaties termino skaičiavimo taisyklės, tačiau jau ir šią dieną yra mokesčių mokėtojų, kurių mokestinei nepriemokai jau yra suėję priverstinio išieškojimo senaties terminai. O tai reiškia, kad įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, šios prievolės laikomos pasibaigusiomis, skirtingai nuo nuostatų, kurios reglamentavo senaties klausimus iki minėtų įstatymo pakeitimų, kai tos sumos buvo pripažįstamos beviltiškomis, bet prievolės statusas buvo neiškus ir mokesčių mokėtojo pareiga mokėti šias sumas išlikdavo. Šios normos reikšmė yra svarbi, nagrinėjant mokesčių mokėtojų mokumo ir finansinių pajėgumų klausimus, prievolių pasibaigimas sudarys galimybę likviduoti juridinį asmenį, jei to negalima buvo padaryti dėl mokestinių skolų, dėl šių sumų nebus inicijuojamos bankroto procedūros, šios sumos nebus įskaitomos turint permokėtas sumas ir pan. Įsisenėjusių skolų nurašymo amnestija leis stabilizuoti ūkio subjekto finansinę būklę, o tai yra svarbu kiekvienam veiklą vykdančiam asmeniui.

Tačiau įteisinus tokią lengvatą mokesčių mokėtojams, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai sugriežtina teisės normas, reglamentuojančias permokėtų sumų ar susidariusio skirtumo grąžinimo iš biudžeto teisinius santykius.

Mokesčio permokos (skirtumo) sumų grąžinimas buvo įmanomas tik tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka buvo įskaitytos mokestinės nepriemokos sumos, kurias administruoja mokesčių inspekcija. Vėliau šios nuostatos buvo papildytos ir permokos (skirtumo) grąžinimas mokesčių mokėtojui buvo vykdomas tik padengus visas jo skolas muitinėje. Dabartinės Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo nuostatos dar labiau praplečia mokesčių administratoriaus teises įskaitymo ir išieškomo srityje ir permokos (skirtumo) grąžinimą sieja su situacija, kai mokesčių mokėtojas neturi jokių skolų valstybės biudžetui, o būtent, permokėtų sumų ar susidariusio skirtumo grąžinimas bus leidžiamas tik neturint laiku negrąžintų skolų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija.

Dažni atvejai, kai mokesčių mokėtojai netiksliai apskaičiuoja savo mokestines prievoles ir sumoka didesnes, nei reikia, sumas į biudžetą su tikslu, kad permokėtos sumos bus įskaitytos ateityje atsirandančioms mokestinėms prievolėms padengti. Tačiau įsigaliojus minėtiems pakeitimams, mokesčių mokėtojai turi atidžiau sekti savo mokestinių prievolių vykdymą, kadangi permokėtos sumos gali būti panaudotos kitų skolų valstybei įskaitymui. Šios nuostatos turi būti aktualios ir pridėtinės vertės mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo atvejais.

Šiuo metu dar nėra priimta atitinkama finansų ministro tvarka dėl naujai įsigaliojusių nuostatų įgyvendinimo, tačiau tikėtina, kad bus įskaitomos tik esančios skolos pagal valstybės vardu suteiktas paskolas ar paskolas su valstybės garantija, o ne visos įmokos pagal sudarytas sutartis. Analogiškos nuostatos šiuo metu įtvirtintos mokesčių inspekcijos įsakymuose dėl permokos (skirtumo) įskaitymo ir grąžinimo, kuriuose nurodoma, kad įskaitomos tik laiku nesumokėtos mokestinės prievolės, ir net tuo atveju, kai dėl jau egzistuojančios mokestinės nepriemokos sudarytos mokestinės paskos sutartys, tai yra skolos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, priverstinai įskaitomos tik laiku nesumokėtos įmokos ir atitinkamos palūkanų sumos. Visų kitų sumų įskaitymas, kai nėra suėjęs mokestinės prievolės įvykdymo terminas, atliekamas tik pagal mokesčių mokėtojo prašymą. Tikėtina, kad atitinkamos nuostatos galios ir dėl naujų Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų.

Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimas vykdomas pagal pateiktą mokesčio mokėtojo prašymą per 30 dienų. Tačiau ši bendra norma turi nemažai išimčių, pvz., jei dėl permokos grąžinimo pagrįstumo atliekamas mokestinis patikrinimas, tai permokos grąžinimas turi būti atliktas per 20 dienų nuo mokesčių administratoriaus sprendimo dėl atliekamo patikrinimo. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai numato dar vieną galimybę užvilkinti permokos (skirtumo) grąžinimo procedūras. Įstatyme nurodyta, kad mokesčių administratorius turi teisę prašyti papildomų dokumentų, susijusių su pateiktu prašymu grąžinti iš biudžeto tam tikras sumas. Permokos (skirtumo) grąžinimo 30 dienų terminas šiuo atveju bus skaičiuojamas nuo to momento, kai mokesčių inspekcijai bus pateikti visi papildomi jos reikalaujami dokumentai.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad suėjus permokos (skirtumo) grąžinimo terminui (permoka (skirtumas) grąžinama, jei ji susidarė per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius metus), ji nurašoma iš biudžeto apskaitos dokumentų ir mokesčių mokėtojas negalės grąžinti šių sumų.

Mokesčių administravimo įstatyme pasikeitė normų, reglamentuojančių senaties terminų taikymą, tiek priverstinio išieškojimo, tiek permokos (skirtumo) grąžinimo srityje, principinės nuostatos. Įsigalioję įstatymo pakeitimai turėtų paskatinti mokesčių mokėtojus aktyviau domėtis mokesčių klausimais bei mokestinių prievolių vykdymu, priešingu atveju nebus pasinaudota visomis Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių mokėtojams suteiktomis teisėmis, lengvinančiomis mokestinių prievolių vykdymą, o kartais toks neapdairumas gali privesti ir prie tam tikrų finansinių sunkumų, kai laiku nepateiktas prašymas dėl permokos (skirtumo) grąžinimo, panaikins galimybę iš viso atgauti iš biudžeto permokėtas sumas ar jas atitinkamai įskaityti.

 

Advokatė

Jolanta Voroneckienė

2007 08 28, Verslo žinios, Nr. 161