Deklaracijų teikimo ypatumai: kokiais atvejais mokesčių administratorius leidžia neteikti mokesčių deklaracijų
Mokesčių mokėtojas, siekdamas tinkamai įvykdyti savo mokestines prievoles, privalo apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir juos sumokėti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal atskirų mokesčių įstatymų reikalavimus dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio turi būti pateikiama atskira mokesčio deklaracija. Mokesčių deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintos atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsniu, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus, kai mokesčių mokėtojui priklausančias mokėti sumas apskaičiuoja mokesčių administratorius ir apie tai praneša mokesčių mokėtojui. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pagal teisės aktų reikalavimus savarankiškai apskaičiuoja ir deklaruoja mokėtinas mokesčių sumas, preziumuojama, kol nenustatyta kitaip mokesčių administratoriaus atliekamo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo ar mokestinio tyrimo metu, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.
Teisingai užpildytos ir nustatyta tvarka bei terminais pateiktos mokesčių administratoriui deklaracijos yra vienas iš pagrindinių šaltinių formuoti mokesčių mokėtojui mokestines prievoles, sekti jų savalaikį įvykdymą bei imtis tam tikrų priemonių, jeigu deklaracijoje nurodytos sumos nėra sumokamos laiku.
Pildant deklaracijas yra svarbu ne tik teisingai apskaičiuoti mokėtinas sumas, bet ir pateikti deklaracijas mokesčių administratoriui teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčio deklaracijos pateikimo terminą taip pat reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintos atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės.
Mokesčių mokėtojas, siekdamas tinkamai įvykdyti savo mokestines prievoles, privalo apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir juos sumokėti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal atskirų mokesčių įstatymų reikalavimus dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio turi būti pateikiama atskira mokesčio deklaracija. Mokesčių deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintos atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsniu, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus, kai mokesčių mokėtojui priklausančias mokėti sumas apskaičiuoja mokesčių administratorius ir apie tai praneša mokesčių mokėtojui. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pagal teisės aktų reikalavimus savarankiškai apskaičiuoja ir deklaruoja mokėtinas mokesčių sumas, preziumuojama, kol nenustatyta kitaip mokesčių administratoriaus atliekamo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo ar mokestinio tyrimo metu, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.
Teisingai užpildytos ir nustatyta tvarka bei terminais pateiktos mokesčių administratoriui deklaracijos yra vienas iš pagrindinių šaltinių formuoti mokesčių mokėtojui mokestines prievoles, sekti jų savalaikį įvykdymą bei imtis tam tikrų priemonių, jeigu deklaracijoje nurodytos sumos nėra sumokamos laiku.
Pildant deklaracijas yra svarbu ne tik teisingai apskaičiuoti mokėtinas sumas, bet ir pateikti deklaracijas mokesčių administratoriui teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčio deklaracijos pateikimo terminą taip pat reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintos atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės.
Mokesčių deklaracijų pateikimo tvarka ir terminai, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra griežtai reglamentuoti. Todėl, jei deklaracijos nepateiktos ar pateiktos ne laiku ir (ar) mokesčių mokėtojas neištaiso neatitikimų pagal jam pateiktą mokesčių inspekcijos informacinį pranešimą, tai atitinkami apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksu surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą ir taiko mokesčių mokėtojui šiame kodekse numatytas sankcijas. Tai reiškia, kad tik esant teisės aktuose nurodytiems pagrindams, deklaracijų pateikimo tvarka gali būti pakeista ar turėti tam tikras išimtis iš bendrų taisyklių. Tokias išimtis numato Mokesčių administravimo įstatymo 76 ir 77 straipsniai bei jų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai, nustatantys įtvirtintų normų detalesnes įgyvendinimo procedūras.
Mokesčių deklaracijų pateikimo termino pratęsimas
Mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio nuostatos leidžia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminą pratęsti mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nustatytais atvejais. Busimieji įpėdiniai ar turto administratoriai arba jų įgalioti asmenys iki paveldėjimo teisių liudijimo ar kitokio dokumento gavimo dienos gali kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir ją informuoti apie tai, kad mokesčių mokėtojas (fizinis asmuo) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas yra miręs (pripažintas mirusiu). Tokiais atvejais apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje pažymima, kad deklaracijos nebus teikiamos. Tai reiškia, kad įpėdiniai ar turto administratoriai arba jų įgalioti asmenys neturi pareigos teikti deklaracijų atstovaujamų asmenų vardu. Sutvarkę paveldėjimo dokumentus, turi būti išspęstas klausimas ir dėl neįvykdytų prievolių bei skolų padengimo. Esančios tokių asmenų prievolės bus administruojamas jau pagal specialias taisykles, įgyvendinančias teisės normas, kurios reglamentuoja mokestinių prievolių pasibaigimo, atsiskaitymo su kreditoriais, mokestinių nepriemokų išieškojimo beviltiškumą ir kitus su tuo susijusius santykius. Esant pagrindui (t. y. apmokestinimo objektui) busimos prievolės bus formuojamos jau kito asmens vardu ir deklaracijų teikimas turės būti vykdomas bendra tvarka.
Mokesčio deklaracijos pateikimo termino pratęsimo atvejai ir tvarka yra detaliau reglamentuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 (Žin., 2004, Nr. 109-4117; 2005, Nr. 17-563). Pagal minėtą teisės aktą deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas, kai mokesčių mokėtojas (fizinis asmuo) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas:
• miršta (pripažįstamas mirusiu);
• pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;
• pripažįstamas nežinia kur esančiu.
Šiais atvejais dėl deklaracijos pateikimo termino pratęsimo į mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją gali kreiptis jo globėjai, rūpintojai, įpėdiniai ar turto administratoriai arba jų įgalioti asmenys.
Deklaracijos pateikimo terminas taip pat gali būti pratęstas atsiradus tokioms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas negalėjo pateikti deklaracijos:
• einamojo mokestinio laikotarpio dokumentų praradimas, kuris yra patvirtintas atitinkamos institucijos dokumentais (policijos komisariato, priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir pan.) arba tam turinčių teisę institucijų dokumentų poėmis;
• deklaracija negalėjo būti pateikta dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (avarija, stichinė nelaimė, sulaikymas įkalinimo vietose ir pan.).
Nurodytais atvejais dėl mokesčio deklaracijos pateikimo termino pratęsimo į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją gali kreiptis pats mokesčių mokėtojas (juridinis ar fizinis asmuo) ar jo įgaliotas asmuo.
Sistemiškai vertinant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju, deklaracijų pateikimo pratęsimas yra aktualus iki paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Todėl deklaracijų pateikimo pratęsimo laikotarpis yra ar gali būti gan apibrėžtas.
Tuo atveju, kai deklaracijų pateikimo terminą prašoma pratęsti dėl kitų priežasčių, mokesčių administratoriaus sprendimas – leidimas pratęsti deklaracijų pateikimo terminą priimamas įvertinus visas žinomas susidariusios situacijos aplinkybes ir negali būti toks apibrėžtas ir konkretus. Tačiau ir šio sprendimo priėmimas taip pat siejamas su galimybėmis realiai įgyvendinti mokesčių įstatymo nuostatas ir pateikti mokesčių inspekcijai tinkamai užpildytas deklaracijas.
Laikinas atleidimas nuo mokesčių deklaracijų pateikimo
Mokesčių administratorius numato ne tik galimybę pratęsti deklaracijų pateikimo terminus, bet ir teisę būti atleistam nuo deklaracijų pateikimo. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsniu, tokia teisė numatyta tik veiklos nevykdantiems mokesčių mokėtojams (juridiniams asmenims).
Centrinis mokesčių administratorius, įgyvendinamas jam įstatymu suteiktą teisę nustatyti veiklos nevykdymo kriterijus, išskyrė tokius veiklos nevykdymo požymius:
• nesudaromi ir nevykdomi jokie sandoriai;
• nevykdomi atsiskaitymai su ūkio subjektais;
• negaunama pajamų (išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas).
Be to, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kompetentingas valdymo organas arba neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas turi priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo pripažinimo veiklos nevykdančiu. Priėmus tokį sprendimą ir surinkus reikalingus dokumentus, mokesčių mokėtojas turi kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu atleisti jį nuo deklaracijų pateikimo. Mokesčių administratoriui, patenkinus veiklos nevykdančio mokesčių mokėtojo prašymą, gali atleisti jį nuo deklaracijų pateikimo ne ilgesniam nei 5 metų terminui.
Jeigu veiklos nevykdantis mokesčių mokėtojas veiklą atnaujina anksčiau, nei nurodyta apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens sprendime, apie tai jis turi raštu pranešti sprendimą priėmusiai institucijai ir atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais pradėti teikti mokesčių deklaracijas.
Pažymėtina, kad veiklos nevykdantis mokesčių mokėtojas gali būti laikinai atleistas tik nuo tų mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų pateikimo. Visos kitos deklaracijos, jei tokias pagal atskirų mokesčių įstatymus teikti būtina, turi būti teikiamos mokesčių administratoriui bendra tvarka.
Labai svarbu, kad mokesčių mokėtojas žinotų, kad ir deklaracijos pateikimo termino pratęsimas, ir mokesčių mokėtojo laikinas atleidimas nuo deklaracijų pateikimo nėra tapatinamas su mokestinės prievolės neatsiradimo ar mokesčių nemokėjimo pagrindais. Net ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas dėl aukščiau išvardintų priežasčių neteikia atitinkamų mokesčių deklaracijų, atsiradus pareigai mokėti mokestį, ši pareiga turi būti tinkamai ir laiku įgyvendinta.
Kiti mokesčių deklaracijų pateikimo ypatumai
Mokesčių administravimo įstatyme pateikti ir kitokie deklaracijų pateikimo ypatumai priklausomai nuo mokesčių mokėtojo - juridinio asmens teisinio statuso. Likviduojamas, reorganizuojamas, restruktūrizuojamas ir bankrutuojantis mokesčių mokėtojai, jeigu nėra aukščiau išvardintų aplinkybių, privalo, pradėjus jų likvidavimo, reorganizavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios. Mokesčių administravimo įstatymo 78 straipsnis numato, kad šios deklaracijos pateikimas neatleidžia nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, jeigu jis pasibaigia iki minėtų procedūrų pabaigos.
Advokatė
Jolanta Voroneckienė
Savaitraštis "Buhalterija" 2007 m., Nr. 24 (135)