MOKESČIUS REIKIA MOKĖTI VISUR...

Vis dažniau Lietuvos Respublikos piliečiai, siekdami savo finansinės padėties pagerinimo ar su tikslu gauti pajamų pragyvenimui, išvažiuoja į užsienį ieškotis darbo ar dirbti jau surastą ar pasiūlytą. Tačiau grįžus į Lietuvą, ne visada sėkmingai įgyvendinus savo lūkesčius užsidirbti taip, kaip buvo planuota, jų laukia dar viena staigmena, netikėta ir nemaloni, - turto areštas ar sąskaitų užblokavimas.

Kodėl taip atsitinka ir kokios pasekmės dėl kitos valstybės mokesčių teisės normų nežinojimo laukia mūsų piliečių grįžus namo?

Išvažiuojant dirbti į kitą šalį, ne visada pagalvojame, kad gautų toje šalyje pajamų apmokestinimas būna kitoks nei Lietuvoje. Ne paslaptis, kad mokesčiai kitoje šalyje kartais nemokami, nes galvojama, kad darbas užsienyje yra laikinas, tinkamai neįformintas ir tokių darbuotojų niekas neieškos, tuo labiau Lietuvoje.

Tačiau svarbu žinoti, kad ir tokiais atvejais kitų valstybių teisės normos, reglamentuojančios apmokestinimo santykius, įpareigoja mokėti visus reikalaujamus tos valstybės mokesčius, o jų nesumokėjimo atveju Europos Sąjungos ir kiti tesės aktai suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms imtis priemonių dėl skolų išieškojimo iš nesumokėjusių mokesčių skolininkų ir kitoje valstybėje.

Vadovautis 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatomis, Europos Sąjungos valstybės turi teisę kreiptis pagalbos dėl skolų išieškojimo į kitą Europos Sąjungos valstybę. Analogiškas teises, numatytas kituose teisės aktuose, turi ir kitos ne Europos Sąjungos valstybės. Šia teise užsienio valstybė gali pasinaudoti, kai 
1) reikalavimas ir (arba) vykdomasis dokumentas nėra užginčyti pareiškėjo valstybėje, išskyrus atvejus, kai pagal pareiškėjo valstybėje galiojančius teisės aktus išieškojimas dėl tokio pobūdžio reikalavimų neturi būti stabdomas;
2) buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba šios priemonės nepadėjo pilnai atgauti reikalaujamų sumų.
Praktika rodo, kad paprastai piliečiai, būdami užsienyje, neginčija pateiktų reikalavimų dėl mokesčių mokėjimo, o neretai tiesiog negauna užsienyje atitinkamų dokumentų, nes būna ten neilgai arba yra nežinomas jų tikslus buveinės adresas toje valstybėje. Be to, tokie asmenys paprastai neturi užsienio valstybėje jiems nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį pagal tos valstybės teisės aktus gali būti nukreiptas ir vykdomas išieškojimas. Todėl anksčiau ar vėliau valstybės, kurios nacionaliniam biudžetui nebuvo sumokėti ar buvo nepilnai sumokėti mokesčiai, kompetentingos institucijos kreipiasi pagalbos ir teikia prašymus išieškoti iš skolingų piliečių mokestines skolas į tos valstybės, iš kurios atvyko pilietis, kompetentingas institucijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės kompetentingos institucijos, gavusios kitos šalies pašymą vykdyti išieškojimo veiksmus ir sprendimą, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįsta šiuos dokumentus ir jų neginčija, tokią teisę turi tik pats mokėtojas, pateikdamas atitinkamas apeliacijas tos valstybės kompetentingoms institucijoms, kurios ir priėmė sprendimą dėl jo apmokestinimo.

Pagal 2003-10-16 Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymą Nr. IX-1781 (Žin., 2003, Nr. 104-4650), pareiškėjo (užsienio valstybės kompetentingos institucijos) prašymu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išieško pinigų sumas bei atlieka su išieškojimu susijusius veiksmus pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kokios yra taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Išieškant minėtas pinigų sumas, taikant išieškojimą užtikrinančias priemones bei atliekant kitus veiksmus Lietuvos mokesčių administratorius atlieka procedūras, numatytas ir reglamentuojamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004 Nr. 63-2243).

Tai reiškia, kad Lietuvos mokesčių administratorius turi teisę išieškoti nesumokėtas užsienyje mokestines skolas, pritaikydamas išieškojimą užtikrinančias priemones (turto areštą, hipoteką ir pan.) bei žemiau išvardintus priverstinio išieškojimo būdus:
•    duodant nurodymą kredito įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos  sumas iš asmens sąskaitos;
•    priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, turto. 

Lietuvos mokesčių administratoriaus priimti jo kompetencijai priskirti sprendimai gali būti skundžiami bendra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 

 

Advokatė

Jolanta Voroneckienė